Savitumas

Dalyvauta Atviros Lietuvos ir Danijos Egmonto Peterseno fondų projekto „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ (sutrumpintai vadinamo Egmonto projektu) veikloje. Šio tarptautinio projekto tikslas buvo globalus - padėti vykdyti ir plėtoti ikimokyklinio ugdymo sistemos reformą Lietuvoje. Projekto metu sistemingai diegta nauja vaiko ir vaikystės samprata, kuri tiesiogiai siejosi su pedagogų nuostatų kaita. Visoje lopšelio – darželio veikloje įvyko dideli pokyčiai: pasikeitė pedagogų ir vaikų santykiai, pats požiūris į vaiką, ugdymo metodai, grupių aplinka, ugdymo turinys.

Lopšelio - darželio pedagogai, konkurso būdu aktyviai dalyvavo rengiant svarbius respublikos ikimokyklinio ugdymo kaitos dokumentus: Švietimo ir mokslo ministerija, „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodikos rengimo projektas“; Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, projektas „Ikimokyklinio ugdymo programos modeliavimas“.

Lopšelio - darželio pedagogai sistemingai kelia kvalifikaciją Europos Sąjungos remiamoje „Mokymosi visą gyvenimą programoje”, Comenius paprogramės pažintiniuose ir kvalifikacijos seminaruose, strateginių partnerysčių projektuose: 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2015 m.

Dalyvaujame ir įgyvendiname savivaldybės remiamus projektus: „Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos“; „Pilietinio ir tautinio ugdymo“ bei ,,Meninės raiškos“ projektai.

Ugdytiniai, vadovaujami darbščių pedagogų, sistemingai dalyvauja gausybėje savivaldybės, rajono, respublikos, ir tarptautinių parodų, konkursų, akcijų (piešinių, sportiškiausios šeimos, šauniausio priešmokyklinuko, lesyklėlių gaminimo, folkloro šventėse, sporto varžybos ir kt.).

Esame pasirinkę etnokultūrinio ugdymo kryptį. Lopšelio - darželio gyvenimo ciklas sukasi pagal lietuvių liaudies kalendorių. Pagal lietuvių liaudies meno principus puošiame įstaigos interjerą, lauko aplinką.

Etnokultūra – ugdymo proceso integracinė ašis. Šilutės rajonas yra Mažosios Lietuvos dalis, kurios tautinės kultūros savitumai pokario metais buvo ignoruojami. Siekiame pažinti, išlaikyti, perimti Mažosios Lietuvos tautinės kultūros tradicijas. Etninės kultūros temos integruojamos į vaikų meninę (dailė, muzika, choreografija), pažintinę (tautosaka, folkloras, gamta, papročiai), darbinę (rankų darbeliai, interjero ir lauko aplinkos kūrimas) veiklas, liaudiški žaidimai (judrieji, loginiai). Šilutės kraštas pasižymi išskirtine savo geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu, savita etnokultūra, Pamario krašto gamtos ištekliais, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sandūroje susiformavusiu kultūriniu - istoriniu paveldu. Didžiuojamės, kad turime bendrą tėviškę su Martynu Mažvydu, Vydūnu, Martynu Jankumi ir kt.

Ekskursijų, kelionių metu susipažįstame su Mažosios Lietuvos, Pamario krašto, Šilutės miesto architektūros, gamtos, kultūros, istorijos paminklais.

Džiaugiamės, kad lopšelio-darželio vaikų ir pedagogų folkloro ansamblis „Žuvininkai“, įsigijęs autentiškus Klaipėdos krašto tautinius rūbus ir parengęs Pamario krašto kultūrinę programą, yra reprezentacinis Šilutės kolektyvas, kviečiamas atstovauti miestui daugelyje renginių.

Taikome Valdorfo pedagogikos elementus ir antroposofines idėjas: ikimokyklinis ugdymas(is) yra savaiminė vertybė, vaikai jam turi vidinę prigimtinę motyvaciją, - jis leidžia vaikams pažinti pasaulį tinkamiausiu jų amžiui būdu – jaučiant, liečiant, tyrinėjant ir mėgdžiojant, kitaip tariant, per veiklą ir patyrimą. Tik tuomet, kai atsiranda nauji sugebėjimai, maždaug apie septintuosius metus, vaikas tampa fiziškai, emociškai ir intelektualiai pasirengęs kryptingam, tikslingam mokykliniam mokymuisi („Valdorfo darželio programa“, parengta Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro, 2005 m).

Nesikeičiantis lopšelio - darželio prioritetas yra vaikų sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos ugdymas. Tuo tikslu nuo 2008 m. dalyvaujame Lietuvos ikimokyklinių įstaigų asociacijjoje „Sveikatos želmenėliai“-

Lopšelyje – darželyje įrengtos choreografijos ir sporto salės. Lauko teritorijoje išasfaltuota mažojo krepšinio aikštelė, įrengta mažojo futbolo aikštelė, „Sveikatos takas“ – medinių laipiojimo įrenginių kompleksas, dviračių trekas. Grupių sporto kampeliuose yra pakankamai aktyvų judėjimą skatinančių priemonių.

Nemiegantys pietų miego vaikai laiką leidžia „Nemiegančių pietų miego vaikų kambarėlyje“.

Vienas iš mūsų prioritetų – demokratiškų, humaniškų santykių diegimas bendruomenėje, mokantis pedagogams vadovauti vaikų elgesiui pozityviais, nežeidžiančiais metodais, šviečiant tėvus.

Mokomės propaguoti bendruomenės gyvenimą, grindžiamą socialinės ekologijos principais: pripažinti vaikų kultūrą kaip vertybę, o vaikus – kaip aktyvius bei išradingus savo aplinkos kūrėjus.

Siekiame sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai ir vaikiškam elgesiui plėtotis, pereiti nuo sprendimų priėmimo „dėl“ vaiko prie sprendimų darymo „su“ vaiku, t. y. įsiklausymo į vaiko nuomonę. Vaikystė yra unikalus žmogaus raidos tarpsnis, kurio negalima nei skubinti, nei stabdyti.

Todėl labai svarbu ankstyvojoje vaikystėje patirti, kad pasaulis kupinas rūpestingumo, atjautos, įdomus, o ne nemielas, atžagarus, bauginantis. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi asmenybės savigarbos pagrindai, pagal vienaip ar kitaip suvoktą pasaulį vėliau vaikai derina veiksmus, elgesį.

Vadovaudamiesi Šalvos Amonošvilio filosofinėmis ir pedagoginėmis idėjomis, kuriame savo ugdymo filosofiją:

„Žmonės gimsta vieni kitiems. Mokytojo misija padėti vaikams išmokti vykdyti savo misiją: vienam – statyti, antram – piešti, ... penktam – apginti silpną, šeštam – gydyti ... Todėl nėra mažų žmonių ir mažų misijų. Gamta vaikui negaili nieko ir apdovanoja jį visokiomis gėrybėmis: jis turi tyras mintis, jausmus, pasirinkimo laisvę, valią, meilę, veržlumą, pažinimo norą, tikėjimą ir pasitikėjimą. Per jį gamta išreiškia pati save. Vaikas gali viską, tik pedagogika tam neturi pakenkti“.